Menas ir mokslas – prieštaringa visata
Nuo neatmenamų laikų menas ir mokslas laikomi dviem priešingomis visatomis. Jie neturi nei tų pačių objektų, nei tų pačių metodų. Jei mokslas remiasi tikrove, logika ir apčiuopiamais dalykais, menas kreipiasi į abstrakciją, vaizduotę ir beprasmybę. Mokslas tyrinėja materialų pasaulį, o menas gyvena vaizduotėje ir klajonėse. Šios dvi disciplinos kartais gali būti viena kitai svetimos, tačiau jos nėra tokios toli viena nuo kitos. Jei mokslas yra gamta, menas yra kultūra. Abi jos viena kitą papildo.
Tie patys eksperimentavimo siekiai
Atsižvelgiant į daugybę tyrimų ir naujus šiuolaikinius išradimus, galima teigti, kad menas ir mokslas gali būti vienas kitą papildantys. Ir taip buvo visada. Menas ir mokslas abu yra įsitraukę į paieškas ir eksperimentus. Menas siekia grožio, o mokslas – tiesos. Norėdami tai pasiekti, abu imasi stebėjimų ir eksperimentų. Pasak Aristotelio, būtent patirtis yra varomoji jėga, kuri skatina mokslo ir meno pažangą. Be to, šias dvi disciplinas sieja dar vienas bendras bruožas: jos padeda žmonėms pamatyti tai, kas nematoma.
Nuo išradimo iki meno
Jei išsamiai išanalizuotume mokslo vietą mene arba atvirkščiai, galėtume tvirtai teigti, kad šios dvi disciplinos yra neatsiejamos ir netgi sudaro sėkmingą sąjungą. Kaip ir šis „Slow Motion“ rėmas, kuriame susilieja stroboskopas ir optinė iliuzija. Juk dar prieš didiesiems dailininkams sukuriant savo gražiausius paveikslus, mokslininkai išrado aliejinius dažus, kuriais dailininkai kuria. Dar prieš sukuriant gražiausias fotografijas, mokslas išrado pažangiausias fotoaparatų technologijas, leidžiančias pasiekti ypatingą tikslumą ir įspūdingus rezultatus.
Tai tik keli paprasti pavyzdžiai. Tačiau mokslo įtaka menui peržengia materialių dalykų ribas. Mokslas atveria išradimų lauką, kad menas galėtų gyvuoti, ir suteikia menininkams tam reikalingas priemones.
Technologijos meno tarnyboje
Dėl skaitmeninės revoliucijos ir technologinių pasiekimų mokslo vieta šiuolaikiniame mene dar labiau įsitvirtina. Atsiranda nauji hibridiniai kūriniai, pavyzdžiui, menas perteikti grafinę informaciją arba menas išryškinti žmonių pasaulį abstrakčiame pasaulyje.
Dėl mokslo ir meno susiliejimo taip pat stebime naujų sričių, apimančių tiek mokslą, tiek meną, atsiradimą, pavyzdžiui, robotiką, biomimikriją, empatines technologijas ir daugelį kitų. Mokslas prisideda prie meninės kūrybos daugybe išradimų ir naujų technologijų. Tai įrodo faktas, kad šiandien muzikos pramonėje ir muzikos mene technologijos leidžia komponuoti, prodiusuoti, kurti ir netgi paversti vaizduotę realybe.
Visose meno formose menininkai, kurdami kūrinius, remiasi architektūra, matematika, geometrija, taip pat humanitariniais mokslais, gyvybės pasauliu ir Žeme. Pavyzdžiui, per paprastą paveikslą galima patirti erdvę, laiką, taip pat horizonto dimensiją. Visa tai yra mokslo dalis.
Kūrybiškumas – abiejų disciplinų šerdis
Savo ruožtu, mokslas taip pat nėra visiškai be meno. Mokslinės ekspedicijos ir pasiekimai šiandien suvokiami kaip šiuolaikinio meno forma. Tyrimų rezultatai, kaip ir technologiniai pasiekimai, šiandien eksponuojami muziejuose, parodų centruose, kur juos žavisi žmonės. Tačiau tai, kas sieja meną ir mokslą, yra visų pirma kūrybiškumas. Mokslininkas, kaip ir menininkas, turi parodyti kūrybiškumą, kad galėtų vykdyti savo tyrimus ir analizes bei pasiekti rezultatus.
Puoselėti meno mokslą ar mokslo meną
Šiandien jau nebekyla klausimo atskirti meną nuo mokslo. Daugelis meno ir dailės mokyklų įtraukė mokslą į kūrybos ir meninių programų centrą. Suderinti meną ir mokslą bei puoselėti hibridiškumą – tokios yra menininkų ir mokslininkų iniciatyvos. Tiek intelektualai, tiek menininkai supranta, kaip viena disciplina susijusi su kita, ir dabar siekia panaikinti meną ir mokslą skiriančius skirtumus. Taigi nebekyla klausimo, kaip panaikinti prietarus, klaidingus įsitikinimus ir teorijas, kurios atskiria meną nuo mokslo.